Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcija

Tai visuomeninė organizacija prie Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD). Nuo steigimo 2007-aisiais sekcija vadinosi Kolposkopijos, nuo 2018 m. birželio mėn., LAGD Valdybos nutarimu, pavadinimas pakeistas į Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcija

Narystė - sekcijai gali priklausyti Lietuvos akušerių ginekologų draugijos nariai.

TAPKITE DRAUGIJOS NARIU!

Sekcijos kūrimas

Sekcijos steigimo iniciatyvos 2007-aisiais LAGD suvažiavime ėmėsi gydytoja V. Butkienė ir doc. dr. A. Vaitkuvienė. 27 narių Kolposkopijos sekcijos steigimo iniciatyvinė grupė pasirašė steigimo dokumentą. 2009-aisiais Baltijos Lazerinės medicinos kongreso ginekologijos sekcijos posėdžio metu įsteigta Kolposkopijos sekcija, dalyvaujant LAGD prezidentei doc. dr. D. Vaitkienei, EUROGIN sekretoriui K. Syrjanen ir DySIS molekulinės kolposkopijos išradėjui prof. dr. K. Balas.

Iki 2017 metų gruodžio mėnesio Sekcijai vadovavo doc. dr. A. Vaitkuvienė. 2018 metų sausio mėn. Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitės konferencijos metu  išrinkta nauja kolposkopijos sekcijos pirmininkė ir valdyba. Pirmininke tapo doc. dr. Kristina Jarienė, nariais – prof. dr. D. Vaitkienė, doc. dr. A. Bartusevičius, dr. R. Kurtinaitienė ir gyd. V. Jonaitienė.

Šiuo metu Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcijai priklauso 106 nariai.

Sekcijos veiklos tikslas – mokslu patvirtintos informacijos sklaida medikų, visuomenės ir sprendimus priimančių institucijų tarpe.

Veikos formos

Sekcija rengia edukacinius renginius įvairių specialybių medikams bei visuomenei propaguodama modernias priemones ir technologijas kovai prieš gimdos kaklelio vėžį, skatina tarpdisciplininius ryšius, siekia ugdyti tarptautinio lygio jaunus mokslininkus. Jau tapo tradicija kasmet Lietuvoje organizuoti renginius Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės metu, siekiant suteikti naujausias žinias gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityje. Į renginius kviečiami akušeriai ginekologai, onkologai, šeimos, laboratorinės diagnostikos gydytojai ir laborantai, pediatrai, akušeriai, slaugytojai, visuomenės sveikatos specialistai, gydytojai rezidentai ir studentai. Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcija aktyviai bendradarbiauja ne tik su tarptautinėmis organizacijomis - ECCA, EFC, IFCPC, - bet ir skleidžia visuomenei prieinamą aiškiai pateiktą mokslo įrodymais grįstą informaciją bendradarbiaujant su ULAC, žiniasklaida ir NVO.  

Nuveikti darbai

Kolposkopijos sekcijos nuveikti darbai iki 2017 metų

Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcijos nuveikti darbai nuo 2018 metų (sąrašas nuolat pildomas)

Ateities gairės

  • Plėsti gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcijos narių skaičių juos aktyviai įtraukiant į sekcijos veiklą.
  • Toliau aktyviai bendradarbiauti su Europos kolposkopijos federacija (EFC) ir Tarptautine gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos federacija (IFCPC) siekiant tobulinti gimdos kaklelio vėžio prevencijos galimybes Lietuvoje, suvienodinti kolposkopijos mokymo, atlikimo standartus bei kokybės kontrolės vykdymą.
  • Bendradarbiauti su Lietuvos onkoginekologų draugija siekiant vieningos gimdos kaklelio vėžio diagnostikos ir gydymo taktikos.
  • Sukurti gimdos kaklelio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodiką, bendradarbiaujant su LSMUL KK Profilaktinių programų koordinavimo tarnyba ir SAM.
  • Įdiegti vieningą kolposkopijos protokolą, laikytis vieningų kolposkopijos standartų.
  • Universitetų bazėse rekomenduoti įdiegti minimalius kolposkopijos mokymų standartus.
  • Kelti kolposkopijos kursų lektorių kvalifikaciją. Skatinti gydytojus, atliekančius kolposkopijos tyrimą savo darbe, kelti savo kvalifikaciją dalyvaujant kolposkopijos kursuose.
  • Aktyviai bendradarbiauti su kaimyninių Baltijos šalių kolposkopijos draugijomis, Lietuvoje suorganizuoti 3-ią tarptautinę Baltijos šalių kolposkopijos konferenciją.     
  • Tęsti pradėtus darbus, organizuoti renginius, skirtus kolposkopijos ir gimdos kaklelio patologijos diagnostikos bei gydymo klausimams spręsti, informuoti Draugijos narius apie aktualius renginius Europoje ir pasaulyje. 

Kolposkopijos raidos istorija pasaulyje ir Lietuvoje

400 metais prieš Kristų apie gimdos kaklelio vėžį buvo kalbama kaip apie neišgydomą ligą. Gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostikoje proveržis įvyko  tik 1943 metais, kuomet Georgios Papnocolaou (1993–1962) kartu su Herbert Frederick Traut (1894–1963) paskelbė straipsnį „Diagnosis of Uterine Cancer by the Vaginal Smear“. Kitas didelis žingsnis žengtas 1976 metais, kuomet Harald zur Hausen publikavo straipsnį apie galimą žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ryšį su gimdos kaklelio vėžiu. Nuo to laiko gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostika ir prevencija įgavo kitą spalvą – daugelyje pasaulio šalių nuo 1996 metų įprastą PAP testą pakeitė skystųjų terpių citologinis tyrimas, nuo 2006 metų mergaites ir berniukus rekomenduojama skiepyti vakcina nuo ŽPV, o nuo 2010 metų kai kurios išsivysčiusios šalys į gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostikos gaires DR ŽPV tyrimą įtraukė kaip pirmo pasirinkimo tyrimą.   

Kolposkopijos raida prasidėjo 1924 metais Vokietijoje. Tuo metu jau buvo žinoma, kad leukoplakija ilgainiui gali virsti vėžiu, todėl Hans Hinselmann (1884–1959), norėdamas aptikti pačius smulkiausius gimdos kaklelio pokyčius iki kol jie netapo vėžiu, pirmuosius tyrimus atliko su veidrodėliu, pritvirtintu prie kaktos, ir binokuliarine lupa. Kiek vėliau jis sukonstravo pirmąjį prietaisą, didinantį vaizdą 10–20 kartų.

Kolposkopijos pradininkas Lietuvoje buvo doc. E. Tarnauskas (1910–1996), kuris prof. P. Mažylio iniciatyva 1946 metais Kauno valstybinio universiteto akušerijos ir ginekologijos klinikoje  atliko pirmąjį kolposkopijos tyrimą. Iki 1948 metų E. Tarnauskas naudojo Preissecker kolposkopą, kuris neturėjo stovo. 1948 metais jis sukonstravo savo kolposkopą, kuris turėjo stovą ir didino vaizdą 20 kartų, o 1957 metais apsigynė disertaciją „Kolposkopija ankstyvo gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje“. Disertacijoje buvo analizuojami 1893 moterų duomenys ir tuo metu tai buvo pirmoji disertacija tuometinėje Sovietų Sąjungoje apie kolposkopijos svarbą gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje (daugiau informacijos apie doc. E. Tarnausko atliktus darbus rasite čia).

Kolposkopija šiandien. Sekcijos pirmininkės kreipimasis

Gimdos kaklelio vėžys – viena aktualiausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje. Ši liga – penkta mirties nuo vėžio priežastis visų Lietuvos moterų, pirmiausiai jaunų 15–44 metų amžiaus moterų tarpe. Iš visų ES šalių ilgą laiką Lietuva išsiskyrė vienu didžiausių sergamumu ir mirtingumu nuo gimdos kaklelio vėžio, bet, remiantis vėliausiais Europos vėžio informacinės sistemos (ECIS) 2018 metų duomenimis, Lietuva pagal gimdos kaklelio vėžio dažnį nukrito į 8 vietą (pirmaujančias pozicijas užleido Latvijai, Estijai, Rumunijai, Moldovai, Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai ir Bulgarijai). Tai nereiškia, kad gimdos kaklelio vėžio dažnis pas mus sumažėjo. Greičiausiai situacija kitose šalyse arba pablogėjo, arba jos tiesiog pateikė tikslesnę statistiką. Gimdos kaklelio vėžio dažnis Lietuvoje jau eilę metų išlieka panašus ir, nors įdiegus profilaktinę patikrą nuo gimdos kaklelio vėžio, situacija kiek stabilizuota, tačiau 2017 m. Lietuvoje vėl nustatyti 639 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai.

Naujai išrinkta Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcija išsikėlė sau labai svarbius ir aiškius tikslus. Kai kurie jų Lietuvoje kol kas sunkiai įgyvendinami. Bendravimas su valstybinėmis institucijomis, įrodinėjant vieno ar kito metodo svarbą visuomet atima ne tik daug laiko, bet ir emocinių bei fizinių jėgų. Sekcijos valdybos narių vardu prašau Jūsų prisidėti prie sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo savo žiniomis, pastabomis,  pasiūlymais, pagyrimais ir kritika. Jūsų aktyvus bendradarbiavimas padės lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų, kad klinikiniame darbe visi jaustumėmės saugesni, o pacientai gautų kokybiškesnes medicinines paslaugas.

Nuoširdžiai Kristina Jarienė

Visos teisės saugomos. © 2017. Lietuvos akušerių ginekologų draugija